Dividendinės akcijos – alternatyva bankų indėliams

Gegužės 19, 2014, 15:00 1 komentaras(-ų) 1,298 perž.

Ekonomine prasme, gyvename įdomiu ir permainingu laikotarpiu. Lietuva yra finišo tiesiojoje įstojimui į Eurozoną, pinigų kaina yra istorinėse žemumose, o infliacija praktiškai nejuntama. Akivaizdu, kad dauguma indikacijų rodo pozityvius ženklus nukreipti laisvas lėšas į tam tikras turto klases ir įdarbinti pinigus.

Paradoksalu, tačiau Lietuvoje daugelis tautiečių yra ypatingai konservatyvūs. Populiariausios investavimo kryptys Lietuvoje: nekilnojamasis turtas bei indėlis banke. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, indėliai 2014 m. pradžioje sudarė rekordinę 47,6 mlrd. Lt sumą. Nemaža dalis šių indėlių anksčiau ar vėliau transformuojasi į nekilnojamąjį turtą. Jau šiuo metu juntamas aiškus sandorių skaičiaus augimas nekilnojamojo turto rinkoje, kuris pasak analitikų jau pasiekė prieš krizinį lygį. Indėliai ir nekilnojamasis turtas beveik visais atvejais dominuoja tipinio lietuvio investiciniame portfelyje, todėl akivaizdu, kad jo diversifikacija ir naujų investicinių idėjų paieška kol kas dar sunkiai skinasi kelią tarp smulkiųjų investuotojų. Šiuo straipsniu norėtume sudominti skaitytoją ir paskatinti dalį lėšų laikomų indėlyje nukreipti į dividendines akcijų pozicijas.

Akcijos – viena rizikingiausių turto klasių, tačiau prisiimant didesnę investicinę riziką, galima tikėtis ir kur kas didesnių uždarbio galimybių. Investavimas – tai pelno maksimizavimas siekiant minimizuoti riziką. Vienas iš būdų investuojant į akcijas sumažinti riziką – investuoti į stabiliai veikiančias ir dividendus mokančias kompanijas, o pajamas gautas iš dividendų reinvestuoti ir taip maksimaliai išnaudoti sudėtinių procentų galią. Analizuojant Vilniaus vertybinių popierių biržos (OMXV) listinguojamas bendroves, galime rasti patrauklių, dividendus mokančių ir stabiliai veikiančių kompanijų, tokių kaip: TEO LT, LESTO, Apranga ir kt., kurių dividendinis pajamingumas vidutiniškai svyruoja 5 – 8 proc. Lyginant akcijų dividendinį pajamingumą su šiuo metu bankų siūlomomis palūkanomis už indėlius, skirtumas tampa akivaizdus.

Remiantis portalo www.bankai.lt pateikiamais duomenimis, šiuo metu už metų trukmės indėlį skandinaviškuose bankuose galima gauti 0,2 proc. palūkanas, o mažesniuose, tokiuose kaip Citadele palūkanos siekia 1,60 proc. Žemas indėlių pajamingumas sąlygoją praktiškai nulines uždarbio galimybes. Pavyzdžiui, investuota pinigų suma į indėlį su 0,2 proc. metiniu pajamingumu padvigubėtų tik po 360 metų! Tuo tarpu 1,6 proc. siekiantis metinis indėlio pajamingumas Jūsų kapitalą galėtų padvigubinti tik po 45 metų. Akivaizdu, kad tai yra neefektyvu, o dar įvertinus šiuo metu vyraujančią vidutinę 0,7 proc. infliaciją, daugelis indėlio „investicijų“ tampa nuostolingomis, todėl dažnu atveju, indėlių „mėgėjas“ ne didina, bet praranda sukauptą kapitalą.

Verta paminėti, kad neigiamos indėlių palūkanos greitu metu gali tapti realia Europos centrinių bankų ūkio skatinimo priemone. Akivaizdu, kad indėlininkams artėja apsisprendimo metas, kur nukreipti sukauptą kapitalą, kad jis neprarastų vertės, o nuolatos didėtų. Prekyba vertybiniais popieriais Lietuvoje nėra populiarus dalykas, nes tuo užsiima tik apie 8 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu, Vilniaus vertybinių popierių birža susiduria su investuotojų bei naujų IPO (angl. Initial Public Offering) stoka, o tai mažina likvidumą biržoje, nes investuotojai nukreipia kapitalą į užsienio šalių vertybinių popierių biržas, o bendrovės mieliau renkasi Varšuvos vertybinių popierių biržą.

Panagrinėkime investavimo į dividendines akcijas alternatyvas ir sužinokime kaip jos gali būti efektyvios ir labai patrauklios kaupiant kapitalą ilguoju laikotarpiu. Sakykime, jog norime investuoti 1 000 Lt į dividendines TEO LT akcijas, kurių metinis pajamingumas vidutiniškai siekia 7 proc., o iš dividendų uždirbtas pajamas reinvestuojame į tas pačias TEO LT akcijas ir tai darome ilgą laikotarpį. Lygiai tokiu pačiu principu 1 000 Lt investuojame į indėlį banke, o sukauptas palūkanas reinvestuojame į tą patį indėlį ir tai darome ilgą laikotarpį. Žemiau pateiktose histogramose panagrinėkime rezultatus, kurių mums pavyktų pasiekti investuojant pinigus abiem atvejais.

Akivaizdu, kad investicijos į dividendines akcijas yra efektyvi priemonė investuoti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Per 12 metų analizuojamą laikotarpį, pradinė 1 000 Lt investicija į akcijas padvigubėjo, tuo tarpu investicija į indėlį banke rodė nykius uždarbio rezultatus ir tuo pačiu laikotarpiu, sugebėjo sugeneruoti tik 19 proc. kapitalo prieaugį. Galbūt tai galėtų būti grąža, kurią gaunate už saugumą (indėlis banke apsaugotas indėlių ir investicijų draudimu sumai iki 100 000 EUR), tačiau įvertinus infliaciją, toks „saugus“ uždarbis priartėja prie 0 ribos, o ECB įgyvendinus neigiamų palūkanų planus, investicijos į indėlius taptų nuostolingomis!

Apie investavimą visada reikėtų galvoti ne vien tik iš asmeninių paskatų (kaip sukaupti daugiau kapitalo), tačiau atsižvelgti ir į tai, kokią naudą investicijos atneša kapitalo rinkoms, įmonėms, valstybės biudžetui ir kitoms sritims. Investicijos į akcijas suteikia alternatyvą įmonėms pritraukti kapitalą vietoje tradicinio skolinimosi banke, taip pat didina likvidumą rinkoje, o tai skatina kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje. Investuotojo uždirbti dividendai ne tik kuria asmeninę gerovę, bet ir papildo valstybės biudžetą praktiškai tokia pačia suma, kokią investuotojas uždirbtų iš indėlio banke per tokį patį laikotarpį. Tai galime matyti žemiau pateiktoje histogramoje.

Svarbu paminėti, kad nuo indėlio uždirbtų pajamų, kurios nesiekia 10 000 Lt mokesčiai yra netaikomi, todėl galima teigti, kad investicija į indėlį suteikia mažai asmeninės finansinės naudos, nepapildo valstybės biudžeto ir turi uždarbio lubas 10 000 Lt sumai, nes nuo didesnės sumos pradedama taikyti 15 proc. pajamų mokestį, kuris didesnės sumos indėlį padaro visiškai nepatraukliu.

Lietuvoje turime įvairių socialinių sričių, kurioms trūksta finansavimo, reikalinga iki prieš krizinio lygio sugrąžinti sumažintas pensijas bei finansuoti įvairias socialines sritis. Dabartinių partijų atstovai intensyviai galvoja kaip finansiškai išspręsti tam tikrų socialinių sričių problemas, o kaip sprendimo būdą dažniausiai sugalvoja naujų mokesčių, tokių kaip automobilių mokestis. Akivaizdu, kad daugumos lietuvių laikomos lėšos indėliuose galėtų būti panaudotos investicijoms, kurios per sumokamus mokesčius valstybei galėtų padėti atkurti krizės metu neišmokėtas pensijas arba finansuoti įvairias socialines sritis. Žemiau pateiktoje histogramoje matyti, kad jei namų ūkiai ir juridiniai asmenys bent pusę indėliuose laikomų lėšų nukreiptų į investicijas į dividendines akcijas, kurios vidutiniškai atneštų 5 proc. grąžą, toks veiksmas galėtų solidžiai papildyti ne tik investuotojų kišenes, bet ir surinktų nemažai mokesčių į biudžetą, kurie ateityje galėtų būti panaudojami pensijoms atkurti ar kitoms problemoms spręsti.

Reziumuojant, verta paminėti, kad investavimo kultūra Lietuvoje nėra stipriai paplitusi, o ir pats investavimas yra kur kas platesnė reikšmė, o ne tik investicijos į akcijas. Šiuo straipsniu norėjome parodyti vieną iš galimų alternatyvų investicijoms į indėlius banke ir atskleisti investicijų sukuriamą ne tik asmeninę, mokestinę naudą, bet ir pateikti skaitytojams platesnį investicijų naudos  žemėlapį.

Autorius: Andrius Karieta

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Nėra susijusių straipsnių.

Vienas komentaras

  1. T

    LT birza mirus. Butu daugiau IPO gal kas ir gautusi

Komentuoti

8 + 1 =