II pakopos pensijų fondų rezultatai – ką pasirinkti?

Spalio 4, 2015, 18:22 0 komentaras(-ų) 1,876 perž.


Atnaujinta 2015.10.15. Rezultatai atnaujinti Lietuvos bankui paskelbus 2015 m. I pusmečio duomenis.

II pakopos pensijų fondai. Dar neįpusėjus sakinio nejučiom apima nuobodulys. Ką kalbėti apie bandymą išsiaiškinti, kokį fondą pasirinkti ir, apskritai, ar verta? Situaciją gerai atspindi skaičiai – daugiausia lėšų į fondus yra pritraukę didžiausi šalies bankai „Swedbank“ ir „SEB“ (atitinkamai 35% ir 27% visų į fondus suneštų lėšų)1. Panašu, kad renkamės ten, kur patogiau. Nors informacijos trūkumu negalime skųstis – fondų rezultatus apžvelgia tiek akademinė bendruomenė (šaltinis I, šaltinis II) tiek internetai (šaltinis I, šaltinis II). Šiame straipsnyje pasistengsime paparastai ir aiškiai nušviesti situaciją ir atsakyti į klausimą – kurį fondą pasirinkti?

Kur iki šiol būtumėte sukaupę daugiausiai?

Visi žinome, kad praeitis neužtikrina ateities rezultatų, bet reikėtų sutikti, kad ji velniškai palengvina pasirinkimą. Taigi – kur daugiausiai iki šiol būtumėte sukaupęs? Pardavimų konsultantai išgirdę tokį klausimą jums greičiausiai pažers vidutinės grąžos statistikos. Žemiau pateikiame 5 ir 10 metų skaičius (lyginami bent 5 metus veikiantys fondai).
Nugalėtojas aiškus? Ne visai. Vidutinė metinė grąža neparodo, kiek iš tikrųjų buvo sukaupta lėšų2. Daug tikslesnis – realios grąžos (o jei visiškai tiksliai – IRR3) rodiklis. 

Kodėl neužtenka tik žvilgtelt į realią grąžą?

Reali grąža neparodo, kiek fondas rizikavo4, kad uždirbtų. Paprastai tariant, ji neįvertina fondo valdytojo kompetencijos. Galbūt fondas ir uždirbo, sakykim, 5%, bet, jeigu jo vertė metų eigoje vidutiniškai svyravo 30%, tokio dydžio grąža nepateisina prisiimtos rizikos. Kaip tuomet grąžą ir riziką įvertinti vienu šūviu? Investuotojai tokiu atveju pasitelkia Šarpo rodiklį5. Didesnis skaičius parodo, kad fondas efektyviau išnaudojo pasirinktos rizikos aktyvus negu mažesnį Šarpo rodiklį turintys fondai. Bet nebūtinai reiškia, kad uždirbo ir daugiau grąžos.  

Rezultatų apibendrinimas ir pasiūlymai

Tai vis tik – ką pasirinkti? Pateikiame porą galimų variantų:

- Jeigu jums iki pensijos liko bent 20 metų, vertėtų išnaudoti ilgalaikio investavimo privalumus ir rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, pvz.: Danske pensija 100 ar DNB pensija 3. Atitinkamai 1 ir 2 vieta pagal realią grąžą ir 7, 8 pagal Šarpo rodiklį (lyginant 11 metų laikotarpį). Dėmesio verti ir MP, SEB pensija 3, Aviva Europensija ekstra ar Swedbank pensija 4 fondai. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog šių fondų veiklos laikotarpis yra kiek trumpesnis.

- Jeigu jums iki pensijos liko sąlyginai nedaug arba tiesiog ieškote konservatyvaus varianto, akivaizdus nugalėtojas kategorijoje – Finasta ir jos Konservatyvaus investavimo bei Augančio pajamingumo fondai. 4 ir 3 vieta pagal realią grąžą  ir 1, 6 vieta pagal Šarpo rodiklį (lyginant 11 metų laikotarpį). 

O kad mums visiems reikia labiau pasistengti renkantis, puikiai iliustruoja grafikas: 

1Pagal 2015 I pusm. Lietuvos banko duomenis. Šaltinis: II pakopos pensijų fondų rezultatai.

2Taip yra dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, skaičiuojant metinę grąžą neatsižvelgiama į fondo taikomą įmokos mokestį. Antra, neįvertinama, kad fondo vienetai perkami kelis kartus per metus, t.y. esant skirtingoms fondo vieneto vertėms. Perkant skirtingomis kainomis kiekvienu laikotarpiu nupirktų vienetų vertė duos skirtingą grąžą. Tuo tarpu metinė grąža apskaičiuojama paėmus metinį fondo vertės pokytį.

3Vidinė grąžos norma (angl. internal rate of return). Apibūdinant trumpai – IRR įvertina tiek fondo įmokos mokesčius tiek įmokų pervedimo laiką. Lietuvos bankas pateikia detalų rodiklio paaiškinimą: IRR parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga (procentais) kiekvienas iš atliktų SODRA pervedimų (investicijų) į pensijų fondus. Pvz., jei atlikti 4 pervedimai per metus: metų pradžioje ir kiekvieno ketvirčio pradžioje, tai pagal gautą IRR rodiklį, galima skaičiuoti, kad sausio 1 d. pervesta suma per metus paauga visu IRR dydžiu, o balandžio 1 d. pervesta suma paauga maždaug trim ketvirtadaliais IRR dydžio (nes ta investicija fonde auga 9 mėnesius, ne visus metus), tad liepos 1d. investicija auga ½ x IRR ir t.t. Kitais metais visa suma, investuota per prieš tai buvusius metus, vėl auga IRR dydžiu, o nauji ketvirtiniai pervedimai pakinta apytiksliai 1; 0,75; 0,5 ir 0,25 x IRR  “greičiu”). Šaltinis: II pakopos pensijų fondų IRR rodiklis.

4Rizikai įvertinti naudojamas fondo vertės standartinis nuokrypis. Jis parodo kokiu dydžiu vidutiniškai svyravo fondo vieneto vertė per laikotarpį. Naudoti mėnesiniai apskaitos vieneto verčių pokyčiai, rezultatas perskaičiuotas į metinį. Šaltinis: II pakopos pensijų fondų rezultatai.

5Šarpo rodiklis leidžia palyginti fondo valdytojų gebėjimą uždirbti iš prisiimtos rizikos. Jis parodo, kiek fondo papildomo uždarbio tenka vienam rizikos vienetui. Apskaičiuojamas iš fondo grąžos atimant nerizikingo atkyvo grąžą ir padalinant iš fondo standartinio nuokrypio. Šiuo atveju nerizikingas aktyvas – vidutinės metinės 6 mėnesių EURIBOR palūkanos. Neigiamas rodiklis parodo, kad fondas nagrinėjamu laikotarpiu uždirbo mažiau nei nerizikingas aktyvas.

 Autorius: Evaldas Jankauskas

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Nėra susijusių straipsnių.

Komentuoti

+ 9 = 17