Auganti turizmo sektoriaus reikšmė Pasaulio ir Lietuvos ekonomikai

Gruodžio 12, 2012, 21:05 0 komentaras(-ų) 5,600 perž.
Turistų srautai/Autoriaus nuotrauka

Turistų srautai/Autoriaus nuotrauka

Perpildytas paplūdimys Antalijoje, eilė prie Eifelio bokšto ar sausakimšas baras Vilniuje verčia susimąstyti apie turizmo reikšmę šalių ekonomikai. Šiandien turizmas yra vienas didžiausių ir dinamiškiausių ekonomikos sektorių, kuris pasižymi greitu augimu, vis didesnėmis generuojamomis įplaukomis, augančiu darbo vietų skaičiumi ir kitais teigiamais efektais šalių ekonomikai.

Turizmo sektoriaus augimo mąstai yra vieni didžiausių tarp verslo sričių. Remiantis Pasaulio Turizmo Organizacijos duomenimis, turistų srautai nuo 1990 iki 2011 m. išaugo daugiau nei dvigubai -  nuo 435 milijonų 1990 m. iki 983 milijonų keliaujančių turistų 2011 m.(augimo mąstai parodyti grafike). Mėgstamiausių turistų šalių penketukas – Prancūzija, JAV, Kinija, Ispanija ir Italija. Prancūzija išlieka lyderė, sulaukdama apie 79 milijonus lankytojų ir pritraukdama 54 milijardus JAV dolerių.

Gera turizmo savybė – didesnis šio verslo atsparumas ekonomikos nuosmukiams. Kaip rodo statistika, finansinė krizė nepaveikė turizmo ir 2010 metais atostogauti vyko 940 milijonų žmonių visame pasaulyje, 57 milijonais daugiau nei 2009 metais. Nors Europoje vyrauja politinė ir ekonominė krizė, tačiau jos patrauklumas turistams nė kiek nemažėja. 2011 metais Europa buvo populiariausia kryptis tarp visų žemynų. Pavyzdžiui, turistų skaičius, kurie aplankė problemų prispaustą Graikiją skaičius, išaugo net 9,5 %. Tačiau, turizmas jautriai reaguoja į politines revoliucijas ar karinius veiksmus. Tokia situacija susiklostė 2011 metais Artimuosiuose Rytuose, kai dėl ten vykusio „Arabų pavasario“ turistų srautas į Artimuosius Rytus, sumažėjo 8 procentais lyginant su praėjusiais metais.

Tęsiant turizmo ekonominę reikšmę, reikėtų nepamiršti ir turistų išleidžiamų pinigų lankomose šalyse. 2011 metais turistų išlaidos pasiekė rekordinį skaičių – oficialiai buvo išleista apie 1,03 trilijonų JAV dolerių (apie 2,752 trilijonų litų!). Didžiausios turistų pinigų sumos pasiekia Europa (45% visų išlaidų), po to Azijos Žemyno šalys (28%) ir Šiaurės bei Pietų Amerika (19%). Šiandien turizmo generuojamos pajamos sudaro net 10 procentų visų pasaulio pajamų. Keliautojų išlaidos nakvynei, maistui ir gėrimams, vietiniui transportui, pramogoms ir apsipirkimui  reikšmingai prisideda prie ekonomikos daugelyje šalių, taip sukuriant daugiau darbo vietų ir galimybių šalies vystymuisi.

2011 metais turizmo sektorius tiesiogiai prie pasaulio šalyse sukurto bendrojo vidaus produkto prisidėjo 1,972 trilijonu JAV dolerių ir tai sudarė apie 3% viso pasaulinio BVP. Tai atspindi viešbučių, kelionių agentūrų, oro linijų ir kitų transportavimo priemonių veiklą, taip pat restoranų, pramogų industrijos tiesioginę įtaką BVP. Jeigu žiūrėtume plačiau į turizmo įtaką šalių ekonomiką ir skaičiuotume įtaką investicijoms ir kitoms turizmo netiesiogiai sugeneruotoms pajamoms, tai turizmo sektoriaus dalis pasauliniame BVP padidėtų iki 9,2%. Pasaulyje yra valstybių, kuriose turizmo sektorius sudaro didžiausią dalį bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui,  Makao valstybėje turizmo sektorius užima net 88,2% viso BVP, panašūs skaičiai yra ir kitose mažose turistinėse salose – mini-valstybėse. Tokie skaičiai parodo, kad šios šalies gerovė tiesiogiai priklauso nuo turizmo rezultatų toje šalyje. Be to, turizmas yra vienas pagrindinių pasaulio “darbdavių”. 2011 metais turizmo sektorius tiesiogiai darbo vietas suteikė 98 milijardams žmonių (3,3% visų pasaulio darbo vietų), o skaičiuojant netiesiogiai turizmas įdarbina kas 10 pasaulio žmogų.

Nagrinėjant turizmo sek- toriaus reikšmę Lietuvoje, čia taip pat jaučiamos optimistinės nuotaikos. Remian- tis Valstybinio turizmo departa- mento prie Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje vis dar yra dviženkliai turizmo srautų didėjimo rodikliai (+12,4 %). Šie duomenys surinkti remiantis apgyvendinimo įstaigų statisti- ka. Pernai Lietuvos apgyvendi- nimo paslaugas teikiančios įmo- nės sulaukė rekordinio užsienio turistų skaičiaus  – viršyta 1 milijono riba. Užsienio turistų skaičius palyginti su  2010 metų duomenimis, padidėjo net  19,5 procentų. Daugiausia turistų Lietuva sulaukia iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Baltarusijos bei Lenkijos. Tikriausiai viena iš priežasčių, lėmusių turistų srautų padidėjimą buvo pagerėjusios susiekimo galimybės iš užsienio šalių.  2011 metais turizmo sektoriaus dalis bendroje BVP suvestinėje sudarė 4,6% ir sukūrė 25 tūkst. tiesiogiai su turizmo sektoriumi susijusių darbo vietų. Tokie rodikliai rodo, kad Lietuvoje dar nėra išnaudotas turizmo potencialas. Be to, Lietuvoje nėra parengtos ilgalaikės strategijos, kuri stiprintų turizmo sektorių šalyje.

Laikui bėgant vis daugiau šalių investuoja į turizmo vystymą, turizmui tampant šalių ekonominio progreso priežastimi pritraukiant naujas įplaukas, sukuriant naujas darbo vietas ir iššaukiant naujų įmonių kūrimąsi. Ekonominė turizmo nauda ir kaina iš esmės pasiekia kiekvieną subjektą vienu ar kitu būdu. Turizmo ekonominiai kaštai be tiesioginių turizmo verslo kaštų, valdžios kaštų infrastruktūros gerinimui taip pat įtraukia ir likusią visuomenę. Tiesioginiai efektai pasireiškia per pirminius turizmo sektorius – apgyvendinimą, maitinimo paslaugą teikiančias įmones, transportavimą, pramogas ir mažmeninę prekybą. Antraeiliai turizmo efektas, tai, kad turizmas turi reikšmės daugeliui kitų verslo sektorių. Tinkamai ir apgalvotai vystomas turizmas gali padėti valstybėms pasiekti užsibrėžtus ekonominius siekius.

Autorius: Dovydas Bagdonas

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Nėra susijusių straipsnių.

Komentuoti

+ 6 = 7