Lietuvos visuomenę skiria didelė pajamų nelygybė

Kovo 5, 2013, 14:26 0 komentaras(-ų) 2,261 perž.

Visuomenės diferenciacija Lietuvoje

Dar XX a. pradžioje žymus anglų ekonomistas Džonas Meinardas Keinsas savo darbe „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ teigė, kad: „Pribloškiantys ekonominiai visuomenės trūkumai yra jos nesugebėjimas užtikrinti visiško užimtumo ir jos niekuo neparemtas ir neteisingas turto ir pajamų pasiskirstymas“ . Pajamų nelygybė visuomenėje yra išties aktuali tema, kuria vengia kalbėti turtingi politikai ir kuri yra pretekstas tokiems sukilimas kaip „Okupuok Volstritą“, vykusiam 2011 metais.

Vienas populiariausių rodiklių, skirtų įvertinti pajamų pasiskirstymui visuomenėje, yra Gini koeficientas. Šis garsaus italų statistiko Corrado Gini sukurtas rodiklis rodo, kiek visų šalies namų ūkių pajamų uždirba dešimtadalis turtingiausių gyventojų. Jei pavyzdžiui, Gini rodiklis lygus 40, tai reiškia, kad 10 proc. šalies turtingiausių žmonių uždirba 40% visų pajamų. Eurostat duomenimis, 2011 metų Europos Sąjungos vidutinis Gini koeficientas siekė 30,7. Teisingiausiai pajamos tais metais pasiskirstė Slovėnijoje (23,8), o didžiausiai nelygybė buvo Latvijoje (35,2). Lietuva, palyginti, nedaug atsiliko nuo kaimynų latvių – mūsų Gini koeficientas siekė 32,9, o tai reiškia, kad 10 procentų „grietinėlės“ pasiima trečdalį visų Lietuvos pajamų.

Remiantis VMI duomenimis, 2011 metais po milijoną ir daugiau litų per metus vienoje įmonėje Lietuvoje uždirbo daugiau nei 30 asmenų, o įvertinus 2012 metus, galima prognozuoti, kad jų skaičius tikriausiai tik augs. Lyginant tokio dydžio ir minimalų atlyginimus, skirtumas tarp jų yra daugiau nei 100 kartų. Tai, pvz., reikštų, kad

visuomenės 30 daugiausia pajamų Lietuvoje gaunančių asmenų į kišenę įsideda tiek pinigų, kiek jų gauna 3125 prekybos centro kasininkės.

Mūsų šalyje tai pat pastebima ryški pajamų atskirtis skirtingose savivaldybėse. Remiantis Swedbank Asmeninių finansų instituto tyrimo duomenimis, daugiausia pajamų ir didžiausius vidutinius atlyginimus vidutiniškai 2012 metais gavo vilniečiai (1931 Lt „į rankas“), kai tuo tarpu mažiausių pajamų gavo Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojai (1200 Lt neto atlyginimas). Skirtumas net 700 Lt ir tokia pajamų nelygybė skirtingose Lietuvos savivaldybėse atspindi netolygią ūkio plėtrą.

Nuo skaičių galime pereiti prie pajamų nelygybės sukeliamų socialinių ir ekonominių padarinių Lietuvai. Visų pirmiausia, didelė pajamų diferenciacija stabdo ekonomikos augimą ir plėtrą. Didžioji visuomenės dalis dėl nepakankamų pajamų yra priversta riboti savo vartojimą, negali skolintis lėšų, nes bankai atsisako juos kredituoti, o investicijos visai nėra pažįstamos mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Antra, netolygus pajamų pasiskirstymas augina įtampa Lietuvos visuomenėje, neigiamai nuteikia viduriniąją ir žemesnes visuomenes grupes, šalis tampa politiškai nestabili. Toks sluoksniavimasis silpnina viduriniąją klasę, kuri paprastai yra laikoma ekonomiko ašimi, didėja piliečių apolitiškumas ir susipriešinimas. Mūsų valstybės viduje vyksta natūralus „persitvarkymas“, kurio viena iš formų yra auganti emigracija. Žmonės, gaunantys mažesnes pajamas ir nematantys atlyginimo didėjimo perspektyvų, ieško didesnio atlygio svetur.

Tokia ryški pajamų nelygybė Lietuvoje yra tiesioginis perėjimo prie rinkos ekonomikos rezultatas. Ją sukelia darbo rinkos fragmentacija, skirtinga savivaldybių ekonominė aplinka, didelė atskirtis tarp miesto ir kaimo. Pajamų diferenciacijos problema sprendžiama mokesčių politika ir didesniu socialinių programų finansavimų. Tačiau, Lietuvoje nežymiai didinamas neapmokestinamų pajamų dydis, o progresinio pajamų mokesčio įstatymas lieka nesvarstytas. Tiesa, socialinės pašalpos nors ir didėja, tačiau nėra pakankamos visuomenės pajamų nelygybei sumažinti. Plačiau kalbant apie progresinio mokesčio naudą, galima paminėti, kad jo įvedimas sumažintų mažiausiai pajamų uždirbančių asmenų mokesčius ir stiprintų viduriniąją klasę, o tai atitinkamai sumažintų socialinę ir ekonominę atskirtį. Be to, biudžete atsirastų papildomų lėšų, nes daugiausia pajamų uždirbantys asmenys, mokesčiai didžiausius pajamų mokesčius. Su šia idėja atėjo naujai išrinkti kairieji, anot naujjo premjero A. Butkevičiaus, progresniai mokesčiams yra vietos nauojoje vyriausybės programoje.

Autorius: Dovydas Bagdonas

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Susiję straipsniai:

Komentuoti

+ 7 = 13