Kaip efektyviai buvo kovota su globaline finansų krize?

Birželio 5, 2013, 19:42 0 komentaras(-ų) 2,809 perž.

Praėjus daugiau kaip 5 metams nuo finansų krizės pradžios, ekonomikos būklė Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungos valstybėse narėse kelia daugybę abejonių, nors aktyviai buvo įgyvendintos antikrizinės politikos priemonės. Kyla klausimas – kiek šios priemonės buvo efektyvios ekonomikos atkūrimo atžvilgiu ir ką vertėtų daryti toliau.

Globalinė finansų krizė prasidėjo antrarūšių paskolų segmente Jungtinėse Valstijose ir apėmė rekordinį skaičių valstybių ir finansų institucijų. Pirmieji neigiami ekonomikos padariniai pasirodė JAV, vėliau nuosmukiui pasireiškiant Europos ir likusio pasaulio rinkose. Nenuostabu, kad JAV valdžia pirmoji pradėjo taikyti fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, kai tuo tarpu Europos Sąjungos valdantieji globalinę krizę laikė fenomeną, būdingą tik valstybei anapus Atlanto, dėl to čia antikrizinėms priemonėms būdingas vėlavimo efektas. Apskritai, Europos Sąjungoje krizės mastas nebuvo tinkamai įvertintas. 2008 m. priimdama antikrizinius sprendimus, Europos Komisija 2009-iems prognozavo 0,2% BVP augimą ir 1,9% investicijų smukimą, kai realiai 2009 m. BVP sumažėjo 4,3%, o investicijos net 12,05%.

Fiskalinės paskatos JAV ir Europos Sąjungoje 2009-2010 m.

Antikrizinės priemonės skirtingose Atlanto pusėse buvo vienodos – išlaidų didinimas ir mokesčių mažinimas, su kai kuriomis išimtimis Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tiesa, JAV fiskaliniai stimulo planai dvigubai viršijo Europos Sąjungos bendras papildomas išlaidas krizei įveikti. Bendrą antikrizinę politiką senajame žemyne komplikavo skirtinga valstybių narių ekonominė situacija, dėl to kiekviena valstybė narė kovojo savarankiškai, tik dalinai pasinaudojant bendrai teikiama Europos Sąjungos fondų pagalba. Skirtingas požiūris į fiskalines paskatas aiškiai pastebimas diagramoje aukščiau. Europos Sąjungoje fiskalinės paskatos 2009-2010 m. siekė nuo 5,6% (Liuksemburgas) iki visiško nulio (Lietuva netaikė jokio fiskalinio stimulo ekonomikai atkurti). Atlikus fiskalinės politikos efektyvumo tyrimą, paaiškėjo, kad iš tiesų tos šalys, kurios taikė didesnius fiskalinio stimulo planus, sulaukė ir didesnio užimtumo teigiamo pokyčio.

Nagrinėjant centrinių bankų priimtus antikrizinius sprendimus, matosi aiški tendencija – likvidumo rinkose didinimas. Tam tikslui agresyviai buvo mažinamos palūkanų normos, superkami vertybiniai popieriai ir teikiami milžiniški pagalbos planai bankrutuojančioms finansų institucijoms tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje. Pinigų politikos atžvilgiu, greitesnius ir agresyvesnius sprendimus priėmė Federalinė Rezervų sistema (žr. paveiksl.žemiau), čia palūkanų normos buvo sumažintos jau 5,02%, kai tuo tarpu Europos Centrinis bankas, prioritetu laikęs tikslinio infliacijos lygio palaikymą, palūkanų normą sumažino tik 2008m. spalį ir ne taip smarkiai.

Nors JAV centrinis bankas vykdė aktyvesnę monetarinę politiką, tačiau tiriant pinigų pasiūlos pokyčius ir atitinkamų laikotarpių namų ūkių paklausos pasikeitimus, paaiškėjo, kad vis dėl to didesnį efektą ekonomikai turėjo monetarinė politika Europos Sąjungoje. Jungtinėse Valstijose padidinta pinigų pasiūla ekonomiką stimuliavo tik iki tol, kol rinkos užsipildė likvidumu ir tada ekonomika pateko į likvidumo spąstus.

Jeigu krizės pradžia laikytume neigiamą BVP pokytį, o pabaigą – teigiamą BVP augimą, galime teigti, kad nuosmukį abiejose nagrinėjamuose regionuose pavyko įveikti per 2 metus. Tačiau, vertinant naujausią situaciją, galime teigti, kad atsigavimas būdingas tik JAV ekonomikai, kai tuo tarpu Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas pradėjo vėl kristi 2012 pradžioje. Nagrinėjant socialinę aplinką, Europos Sąjungos valstybės nepadarė nieko, kad būtų ženkliai sumažina bedarbystė – bendras nedarbo lygis ES siekia dviženklius skaičius (žr. paveiksl. žemiau).

Įvertinus įgyvendintą antikrizinę politiką JAV ir Europos Sąjungoje, tampa aišku, kad fiskaliniai paskatų planai buvo veiksmingi, tačiau nepakankami, o monetarinė politika turėjo didesnį efektą tik iki rinkų užpildymo likvidumu. Vis dėl to su krize kovoti geriau sekėsi JAV valdžiai. Remiantis tyrimo rezultatais, Europos Sąjungą dabar išgelbėtų didesnės investicijos į struktūrinius projektus, didesnis lėšų skyrimas socialinei apsaugai, o JAV sako ekonomikai toliau skatinti galėtų ieškodama alternatyvių monetarinės politikos priemonių – kaip pvz. aukštesnio infliacijos lygio nustatymo arba kito turto, pvz. ilgalaikių obligacijų , supirkimo.

Autorius: Dovydas Bagdonas
 

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Nėra susijusių straipsnių.

Komentuoti

+ 2 = 10