Kas blogai su Norvegija?

Spalio 26, 2015, 18:13 3 komentaras(-ų) 5,164 perž.

Norvegijos ekonomika

Ne, šis straipsnis nebus apie norvegiškuosiuos trolius preferenciškai atimančius lietuvių emigrantų vaikus ar apgautus žuvų fabriko darbininkus Trondheime. Šis straipsnis aiškinasi dėl ko šiuo metu taip trolinama Norvegijos ekonomika, dėl ko gaunama vis mažiau eurų pardavus kronas ir apskritai kas blogai su norvegiškuoju ekonomikos modeliu. Anksčiau buvusi Vikingų žemė, o dabar – šalis, skendinti kalnų ir naftos platformų šešėlyje, gali pasigirti bene turtingiausiais europiečiais (antri po Liuksemburgo), tačiau, panašu, kad naftuoti ekonomikos smagračiai nebesisuka taip greit kaip anksčiau ir imigrantų srautai turėtų sumažėti.

Valstybei, kuri buvo viena iš skurdžiausių Europoje iki pirmojo karo pabaigos, auksiniai laikai prasidėjo nuo pirmųjų naftos siurbimų 1971 m.. Tuo metu mažai kam žinomas žvejų kaimas Norvegijos vakaruose – Bergenas, tapo industriniu miestu, kuriame viena po kitos kūrėsi naftą ir hidrokarbonatus iš jūros gelmių išgaunančios kompanijos, o vis dygstantys viešbučiai buvo rezervuojami augančiam čia atvykusių darbuotojų skaičiui. Ir tai vyko, kai už naftos barelį buvo mokama vos 10 dolerių, o tikras pinigų štormas Norvegiją pasiekė 2008 m. kainai šoktelėjus tiek, kiek aukštai iškilęs Galhiopigeno kalnas – beveik 150 dolerių už barelį.

Didėjantys išgaunamų gamtinių išteklių kiekiai ir auganti kaina vežė Norvegijos ekonomiką ir tai lėmė, kad šiuo metu nafta ir gamtinės dujos sudaro pusę jos eksporto ir 80% valstybės pajamų (Statistics Norway duomenys). Kai pasaulinė finansų krizė vertė iš kojų visą pasaulį, Norvegija liko beveik nepaliesta. Tačiau, naftos kainai nukritus iki 50 JAV dolerių, Norvegijai tenka versti kitą istorijos puslapį.

Norvegija susirgo ekonomistų taip vadinama “Dutch disease”, kuri pasireiškia per dideliu priklausomumu nuo vienos sektoriaus ar eksporto produkto, šiuo atveju – naftos. Nenuostabu, kad ekonomikai šitaip priklausant nuo naftos, krentanti šio resurso kaina paskui save tempia ir kroną (žr. grafiką). Taigi, jeigu emigrantas pernai spalį grįžęs iš Bergeno į Kauną už 10 tūkst. NOK gavo 1,2 tūkst. eurus, tai dabar gautų tik vieną tūstantį. Ir dėl to nereiktų traukioti pečiais ar vadinti bankus vagimis – kalta čia tarptautinė naftos rinka. O ir keisti kroną į kitas valiutas, pačiu juodžiausiu kronai laikotarpiu, būtų blogas sprendimas.

Susiklosčiusi situacija ne tik muša per valiutos kursą, šalyje taip pat daugėja bedarbių. Valstybinė Norvegijos įmonė “Statoil” jau turėjo atleisti 20% savo darbuotojų dėl mažėjančio pelno, atleidžiami darbuotojai ir iš kitų su naftos verslu susijusių kompanijų. O prarasti darbą naftą išgaunančioje kompanijoje Norvegijoje reiškia daugiau nei atsisveikinti su solidžiu atlyginimu (“Statoil” vidutinė darbuotojų metinė alga siekė 115 tūkst. Eur). Taip pat prarandi prailgintas vasaros atostogas, sutrumpintas darbo valandas ar dosnias sveikatos ir socialines išmokas bei premijas.


Apskritai, iki šiol gimti Norvegijoje buvo tas pats, kaip laimėti loterijoje. Šalyje, kur valstybinis sektorius įdarbina trečdalį visų darbingų žmonių, daug kas dirba 33 valandas per savaitę ir trijų dienų savaitgaliai yra įprastas reiškinys. Norvegijai būdingas socialiai dosnios valstybės status, kas reiškia, kad skiriamos solidžios socialinės išmokos pvz. bedarbiams ir pensininkams nėra ko skųstis. Be to, valstybinis Pensijų fondas tikriausiai yra geriausias valstybės planavimo į priekį pavyzdys. Jo vertė šiuo metu siekia 770 milijardų Eurų ( palyginkime su lietuviškosios Sodros deficitiniu biudžetu). Tačiau, dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos jį tikriausiai teks apkarpyti dengiant minusinį valstybės biudžetą. Norvegai to neplanavo net artimiausiui 50-mečiui ir tikriausiai dabartinė finansų ministrė Siv Jensen nenorėtų šito įsirašyti į savo veiklos dosjė.

Remiantis Pasaulio banko Naftos kainos prognozėmis, naftos krizė nebus trumpalaikis reiškinys. Prognozuojama, kad naftos kaina nepasieks 2014 metų lygio net po dešimties metų (žr. naftos prognozės lentelę), todėl Norvegijai atėjo naujų išbandymų metas.

Naftos kainos prognozė 2015-2015 m. (World Bank duomenimis)

Metai 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025
Naftos kaina USD/barelis 57.5 61.2 63.7 66.3 69.1 71.9 74.9 78 81.3 84.7 88.3

Ekonomistams teks sukti galvą ieškant kuo iš dalies pakeisti naftos verslą. Tačiau, reikia atsiminti, kad norvegai savo jūroje turi ne tik naftos, bet ir žuvies, kuri gali tapti norvegiškąja “Ikea”. Šiuo atveju galima gailėtis atsisakymo prisijungti prie Europos Sąjungos, nes yra taikomi dideli importo muitai į ES, dėl kurių žuvininkyste užsiimančios kompanijoms tenka riboti savo produkciją. Tačiau, kad ir kokie ribojimai būtų taikomi, šalis bendrai į rinkas eksportuoja produkcijos už 10 milijardų JAV dolerių, kas yra labai daug turint 5 mln. gyventojų ir šios eksporto šakos perspektyvos yra geros.

Taigi, Norvegijai metamas rimtas iššūkis pergalvoti savo valstybinio kapitalizmo ekonomikos modelį ir stiprinti kitus verslo sektorius. Norvegams teks pamiršti socialinių išmokų rojų ir atsiminti sunkiu darbu uždirbamus pinigus bei konkurencinę aplinką. Žmonės anksčiau  dirbę naftos platformose ieškos darbo kitose sektoriuose, dėl to imigrantų srautai jau dabar turėtų mažėti dėl padidėjusio nedarbo ir nepalankaus kronos kurso, tačiau viskas priklausys kaip greitai Norvegijos valdžia sutvarkys susiklosčiusią krizinę situaciją.

Autorius: Dovydas Bagdonas

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Nėra susijusių straipsnių.

3 komentaras(-ų)

  1. lappis

    Gal galit pakomentuoti, ką turit omeny terminų junginiu “valstybinio kapitalizmo ekonomikos modelis”? Koks tai modelis, kuo jis skiriasi nuo Vakarų kapitalizmo?

  2. admin

    Sveiki. Valstybinis kapitalizmas glaustai šnekant remiasi išteklius kontroliuojančių institucijų veikla: valstybiniu naftos sektoriumi, valstybinėmis įmonėmis, monopolinėmis korporacijomis ir valstybiniais fondais (sovereign welfare funds). Norvegijai, pavyzdžiui, net priklauso 40 proc. visų biržoje kotiruojamų akcijų, plius ji valdo tokią įmonę kaip Statoil. Vakarų kapitalizmas yra paremtas privačia nuosavybe, tai reiškia, kad dominuoja privačios įmonės, o ne valstybinės ir įmonės.

  3. kipshas

    va cia valstybiskas poziuris i salies valdyma,supranta kad parduok viska privatininkui 100% ir valstybe iseis ubagais,Musu salis ir turi naftos,ir tiesa sakant pakankamai nemazai,tik visa tai sedi kazkieno privacioj kisenej,nes privatininkai nenori jokiu budu normaliai besivystancios salies ir normaliai uzdirbanciu pilieciu,daug maloniau uz pavadelio visus laikyt,juokingus pinigus sumokant uz darba

Komentuoti

1 + = 7