Kinijos energetikos sektoriaus apžvalga

Birželio 9, 2013, 22:01 1 komentaras(-ų) 2,111 perž.

Kinijos ekonomikos įtaka pasaulyje nuolatos auga. Šiandien Kinija yra ne tik antra didžiausia ekonomika pasaulyje, tačiau ir didžiausia gamybininkė, eksportuotoja bei energijos vartotoja. Šiai Azijos galiūnei pasižyminčiai sparčiu metiniu BVP augimu, nuolatos reikalingi milžiniški energetiniai resursai, kurie gyvybiškai reikalingi ekonomikai palaikyti. Toliau apžvelgsime koks yra Kinijos energetikos sektorius ir su kokiomis grėsmėmis jis susiduria.

Auganti energijos paklausa Kinijoje yra sąlygojama įvairių veiksnių: didėjantis pramonės sektoriaus elektros poreikis, urbanizacijos procesai lemiantys didesnį kiniečių pragyvenimo lygį miestuose, o tai skatina didesnį energijos vartojimą, taip pat infrastruktūros plėtra – daugiau energijos sunaudojama didėjančios miestų ir kelių infrastruktūros palaikymui bei naujų vartotojų kaimo vietovėse prijungimas prie bendro elektros tinklo. Prieigą prie elektros šiuo metu Kinijoje turi net 99,4 proc. gyventojų.

2010 m. Kinijos naftos vartojimas sudarė daugiau nei trečdalį pasaulio naftos vartojimo. Didelis naftos ir naftos produktų vartojimas verčia Kiniją kuo labiau išskaidyti naftos produktų importo partnerius, dėl dažnų naftą eksportuojančiose šalyse kylančių konfliktų ir manipuliacijų (žr. 1 pav.). Šiuo aspektu, gamtinių dujų vartojimas Kinijoje pastaraisiais metais taip pat sparčiai išaugo, todėl Kinija siekia padidinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą vamzdynais, taip diversifikuojant priklausomybę nuo naftos, tačiau kol kas Kinija turi sausumos dujų vamzdyno jungtį tik su Centrinės Azijos kaimynėmis, nors net 30 proc. suskystintų gamtinių dujų importuoja iš Australijos. (žr 2 pav.)


1 pav. Kinijos naftos importo šalys, 2011 m.        2pav. Kinijos SGD importo šalys, 2011 m.

Kinija taip pat yra didžiausia pasaulyje akmens anglies gamintoja ir vartotoja (šios šalies anglies suvartojimas sudaro beveik pusę viso pasaulio anglies paklausos). Net 70 proc. Kinijos energijos vartojimo patenkinama išgaunant energiją iš anglies. (žr. 3 pav.) Didėjantis elektros energijos poreikis taip pat patenkinamas naudojant iškastinį kurą – anglis. Net 65 proc. Kinijoje reikalingos elektros energijos yra pagaminama elektrinėse naudojančiose anglies kurą. (žr. 4 pav.)

Skritulinėje diagramoje pateikti duomenys aiškiai parodo stiprią Kinijos energetinę priklausomybę nuo iškastinio anglies kuro, kai tuo tarpu branduolinė energetika, gamtinės dujos, hidroelektrinių ir kitų atsinaujinančių šaltinių sukuriama energija sudaro tik 11,3 % suvartojamos energijos šalyje. Matomas aiškus Kinijos potencialas ir galimybės plėtoti žaliąją energetiką, palaipsniui atsisakant XIX a. palikimo – iškastinio anglies kuro. Nepaisant didelių anglies išteklių šalyje, vystantis alternatyviems energijos šaltiniams anglies panaudojimo efektyvumas ir gaunama nauda ilguoju laikotarpiu  tik mažės.


3 pav. Energijos suvartojimas Kinijoje pagal               4 pav. Kinijos elektros suvartojimas pagal
kuro tipą, 2009 m.                                                                   energijos tipą, 2011 m.

Akivaizdu, kad Kinija dabartinėje ekonominės plėtros stadijoje naudojasi ekstensyviuoju augimo metodu, o tai labiausiai atspindi energetikos sektoriaus didelė priklausomybė nuo vidinių šalies anglies išteklių. Žemiau pateiktame Kinijos anglies paklausą ir pasiūlą vaizduojamame paveiksle, galime aiškiai matyti, kad visa išgaunama anglis šalyje yra sunaudojama tik šalies viduje. Iki šiol, tai yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas Azijos galiūnei patenkinti energijos paklausą, nes importuojamos žaliavos visada yra brangesnės, o tai didintų energijos kainas ir mažintų pramonės konkurencingumą.


5 pav. Kinijos anglies gamyba ir vartojimas 2000 – 2011 m. (mln. tonų)

Intensyvus anglies naudojimas tokioje didelėje ekonomikoje sukelia neigiamų padarinių, vienas jų – užterštumas. Ekonomikos augimas Kinijoje iki šiol buvo svarbiau už viską, o tarša ir aplinkos niokojimas buvo palikti antrame plane. Vis dėl to, toks požiūris turėtų pasikeisti. 2013 m. sausio ir vasario mėnesiais oro tarša Pekine pasiekė matavimo skalių ribą. AQI taršos indeksas viršijo 850 punktų ribą. Taršos indeksas nuo 0 iki 50 yra laikomas normaliu, o aukščiausias intervalas siekia 300 – 500 punktų ribą. Pasiekus šią ribą patariama vengti veiklos lauke, fizinio aktyvumo, net rūkymas galėtų būti laikomas sveikatingumo terapija, palyginus su bėgiojimu užterštomis dienomis Pekino gatvėmis. Esant tokiai padėčiai Kinijos gyventojai reikalauja vyriausybės priimti atsakingus sprendimus sprendžiant taršos problemas, o tai veikiausiai ilguoju periodu galėtų baigtis lėta mirtimi energijai imlioms pramonės šakoms. Todėl Kinijos ir Pasaulio banko parengtoje ataskaitoje Kinija 2030, daug dėmesio skiriama tolimesnei Kinijos plėtrai, skatinant žaliąją energetiką šalyje.

Kinijos valdžiai greitai reformuoti energetikos sektorių praktiškai neįmanoma pereinant nuo anglies kuro prie branduolinės ir atsinaujinančios energetikos, todėl vienas iš galimų taršos mažinimo veiksnių yra stengtis išskaidyti gyventojų koncentraciją miestuose. Koncentracijos mažinimas galimas tik plėtojant mažesnius miestus arba statant visiškai naujus. Tačiau tai nėra lengvai įgyvendinama, nes yra pasitaikę atvejų Kinijoje, kai vyriausybės sprendimu pastatomas miestas siekiant apgyvendinti dešimtis milijonų gyventojų, tikint, kad dalis gyventojų persikels gyventi į naujai įkurtus miestus iš dabartinių perpildytų megamiestų, tačiau dėl aukštų nekilnojamojo turto kainų tokie nauji miestų kūriniai tampa miestais vaiduokliais, metų metus stūksantys tušti ir negyvenami. Tokie nepasisekę projektai tampa beverčiais ir nuostolingais, nes jie neatsiperka, o išlaidų reikalauja nuolatos. Žvelgiant iš kitos pusės, panašių projektų įgyvendinimas prisideda prie ekonomikos skatinimo, tačiau jiems nepasisekus, tai sukelia tik laikiną ekonomikos skatinimą ir dirbtinį augimą, kuris tam tikrais periodais turi trumpalaikės įtakos Kinijos BVP augimui.

Kinijos energetikos sektorius šiuo metu yra kaip senas ir didelis amerikietiškas automobilis, kuris vartoja labai daug degalų ir stipriai teršia aplinką, tačiau kol vairuotojo tai asmeniškai neįtakoja, jis ir toliau smagiai juo važinėja, negalvodamas apie alternatyvas.

Autorius: Andrius Karieta

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Susiję straipsniai:

Vienas komentaras

  1. Mant

    Kinijai energijos, kad tik nepritrūktų, o tai bus blogai :) ))

Komentuoti

6 + 3 =