Kuo ypatingas Brazilijos energetikos sektorius?

Liepos 5, 2013, 13:45 0 komentaras(-ų) 2,718 perž.

Brazilija – sparčiai besivystanti ekonomika, kurios unikalus energetinis profilis masina į jį pažvelgti iš arčiau. Pasaulyje, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių vidurkiui sudarančiam 13 proc. nuo visos pagaminamos energijos, Brazilija, septinta didžiausia pasaulio energijos vartotoja, gali pasigirti tuo, kad beveik pusę suvartojamos energijos išgauna iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, Brazilijai buvo, ypač, sėkmingas pirmasis šio amžiaus dešimtmetis, kai Rio de Žaneiro pakrantėje atrasti milžiniški naftos telkiniai, šalies naftos rezervus išpūtė nuo 1 mlrd. iki 14 mlrd. barelių. Taigi, XX-XXI a. Brazilijos energetikos modelis gerokai keitėsi, nes buvusi didelė energetikos produktų importuotoja beveik apsirūpino energetiniais ištekliais bei, prognozuojama, jog netolimoje ateityje Brazilija gali tapti reikšminga energetikos produktų eksportuotoja.

Atrasti naftos telkiniai sukūrė prielaidas Brazilijos, kaip pasaulyje reikšmingos naftos gamintojos ir eksportuotojos iškilimui. Brazilijos naftos eksporto apimtys, dar 2000 m. sudariusios vos 5 proc. importo apimčių, 2006 m. šį rodiklį pasivijo, na, o prasidėjus antrajam šio amžiaus dešimtmečiui, Brazilijos naftos eksporto apimtys jau beveik du kartus viršijo importą. Be to, remiantis valstybinės Brazilijos naftos kompanijos Petrobras prognoze, iki 2020 m. Brazilijos naftos produkcija augs beveik dvigubai, nuo 2,4 mln. iki 4,9 mln. barelių per dieną ir pateks tarp 5 didžiausių naftą išgaunančių valstybių pasaulyje. Vis dėlto, iššūkį kelia atrastųjų naftos telkinių specifika, kadangi jie glūdi 5 – 7 km. gylyje, todėl naftos kompanijoms tenka įveikti ne tik vandenyno gelmes bet ir apie 2 km. storio požeminį druskos sluoksnį. Vis dėlto, siekiant išnaudoti atrastus juodojo aukso klodus, tokie pasauliniai technologijų gigantai kaip Siemens, IBM, General Electric, ir kt. aktyviai steigia tyrimų ir plėtros (R&D) centrus šalyje, o tai ne tik leidžia sumažinti naftos gavybos kaštus, bet ir teigiamai veikia Brazilijos aukštųjų technologijų sektoriaus raidą.

 

Be gausių naftos telkinių, Brazilija intensyviai plėtoja etanolio pramonę. Biokuro pramonės plėtra, kaip svarbi šalies energetinės raidos kryptis, buvo apibrėžta dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, pasaulį ištikus dviems naftos krizėms. Šaliai, importuojančiai net 80 proc. visos suvartojamos naftos, ženkliai augusi pasaulinė naftos kaina sudavė skaudų smūgį, todėl ieškant alternatyvų naftos produktams, Brazilijoje pradėta plėtoti etanolio pramonė, kurios pagrindu tapo cukranendrės žaliava, kurios gausa šalis pasižymėjo dar nuo kolonijinių laikų. Taigi, etanolio pramonės plėtra Braziliją pavertė didžiausia šios prekės eksportuotoja bei antra didžiausia gamintoja pasaulyje, o viso šalyje sunaudojamo kuro, net 20 proc. sudaro etanolis. Ir, nors Brazilijos etanolio pramonė išlaiko didelę priklausomybę nuo cukraus kainų, nes brangstant šiai žaliavai, etanolio gamintojai mieliau renkasi cukraus gamybą ir eksportą, o tai sumažina braziliško etanolio pasiūlą ir konkurencingumą. 2011 m. JAV panaikintas tarifas etanolio importui, biokuro paklausos augimas pagrindinėse Brazilijos eksporto rinkose: ES, Japonijoje ir Pietų Korėjoje bei 2013 m. apie 7 proc. Petrobras pakelta benzino kaina žada, jog etanolio paklausa tiek šalyje, tiek užsienio rinkose augs, o tai Brazilijos etanolio paklausą turėtų padidinti papildomais 4 mlrd. litrų per metus.

Gausūs, 12 proc. pasaulio rezervų sudarantys vandens ištekliai, išskiriami kaip dar viena Brazilijos energijos sektoriaus stiprybė, kadangi tai yra puikiai panaudojamas išteklius elektros gamybai hidroelektrinėse. Brazilijos elektros energijos sektorius, kur apie 75 proc. suvartojamos energijos sugeneruojama hidroelektrinėse, gerokai išsiskiria pasaulio kontekste, kur minėtasis rodiklis siekia vos 16 proc. Tiesa, kol kas, Brazilija išnaudoja tik mažą dalį energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių potencialo, kurio vien tik gausūs vandens ištekliai gali pasiūlyti per 250 GW (šiuo metu Brazilijos hidroelektrinių pajėgumai siekia apie 116 GW), tad panašu, jog ateityje elektros gamybos apimtys iš atsinaujinančių šaltinių nemažės, o ir iškastinio kuro indėlis šioje sferoje, pastebimai auga. Vyriausybės siekis išnaudoti visus turimus energijos šaltinius bei augantys iškastinio kuro rezervai lėmė tai, jog nuo praėjusio amžiaus pabaigos, šiluminėse jėgainėse pagaminamos elektros lyginamasis svoris visame pagamintos energijos kiekyje išaugo nuo 5 iki 12 proc.

Taigi, aktyviai plėtojami energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos būdai bei atrasti gausūs naftos telkiniai, sparčiai mažina Brazilijos priklausomybę nuo energetinių produktų importo. Tą įrodo ir mažėjantis atotrūkis tarp suvartojamos ir pagaminamos energijos. Suvartojamos energijos apimtimis kasmet augant vidutiniškai 3,5 proc., 2000 – 2011 m. skirtumas tarp suvartotos ir pagamintos energijos sumažėjo net 60 proc. Šią situaciją puikiai atsispindi žemiau pateikta diagrama.

Diagramoje matome, jog spartus 5 proc. siekiantis metinis gamybos apimčių augimas, gerokai lenkia suvartojamo energijos kiekio augimą, o tai įrodo mažėjančią Brazilijos priklausomybę nuo energetinių produktų importo, atitinkamu laikotarpiu susitraukusią 15 p. p: nuo 21 iki 6 proc. Ir, nors, kaip energetinių produktų eksportuotojos, Brazilijos vaidmuo išlieka menkas, žvelgiant ilguoju laikotarpiu tikimasi vis didėjančios Brazilijos, kaip energetinių produktų eksportuotojos, reikšmės, ką įrodo ir milžiniškos investicijos nukreiptos į energetikos sektorių. Remiantis Brazilijos Kalnakasybos ir energetikos ministerijos (Ministerio de Minas e Energia) skaičiavimais, vien 2008 – 2015 m. laikotarpiu energijos gamybos pajėgumų plėtrai privatus ir viešasis sektorius planuoja skirti per 352 mlrd. BRL (apie 158,5 mlrd. USD).

Taigi, jeigu BRIK gigantės Kinijos energetikos sektorių galima apibūdinti kaip seną, neekonomišką automobilį, tai, antros didžiausios BRIK atstovės - Brazilijos, energetikos sektorius, atrodo kaip gana modernus hibridinis automobilis, galintis sklandžiai keleivius vežti tiek benzinu, tiek etanoliu, tiek ir gamtai draugiška elektros energija.

Autorius: Ričardas Lieponis

Visa analitikos portale Analyst.lt esanti medžiaga priklauso Analyst.lt. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklapiuose be išankstinio Analyst.lt sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į Analyst.lt kaip informacijos šaltinį.

Susiję straipsniai:

Komentuoti

+ 5 = 7